ideologija  ir jausmai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ideologija ir jausmai: čekistų lyrika – metafora, už kurios slepiasi žmogaus emocijų ir elgsenos priešprieša. Žodis čekistas – bendrąja prasme Sovietų Sąjungos valstybės saugumo komiteto darbuotojas, žodis, kėlęs baimės jausmą visais Sovietų Sąjungos egzistavimo periodais.
Nors tie laikai ir čekistinė struktūra liko praeityje, o slapti archyvai ir informacija tapo  prieinami – vistiek, liko daug neaiškumų, paslapčių ir klausimų – kas gi buvo tie čekistai, kokie buvo jų jausmai ideologijos “ankštuose batuose”?  Savo tyrime sieksiu apžvelgti ir išanalizuoti Sovietinę ideologiją bei jos veikimo mechanizmus, čekistų ideologinio darbo specifiką formuojačią žmogaus psichiką, jo profesinės veiklos procese.

  Šiais laikais didėjantis domėjimasis žmonėmis, dirbusiais slaptose tarnybose, paskatino pažvelgti į šitą reiškinį atidžiau. Šiame magistro baigiamajame darbe į saugumiečių kūrybą bandoma pažvelgti kaip į gynybinę psichikos reakciją, apsaugančią nuo poveikių, kylančių iš čekistų darbo specifikos.   

 

 

Darbo tema yra praktiškai nepaliesta. Čekistų lyrika- mažai kam žinomas fenomenas. Vos keli istorikai, tokie kaip Dž.Fedot Традиции чекистов (2012) ir Aleksandras Plachanovas Первый чекист Росии (2007) savo knygose vietomis  užsimena apie SSRS Valstybės saugumo komiteto darbuotojų neoficialią  kūrybą, daugiausiai koncentruodamiesi ties istoriniais įvykiais, o gilesnės analizės apie Valstybės saugumo komiteto darbuotojų neoficialią kūrybą darbų – neradau.  Budelio – menininko fenomeną gana išsamiai ištyrinėjo ir aprašė savo darbe Cezare Lombrozo Genio e follia (1864), kuriame jis iškėlė sau tikslą pravest paralelę tarp genijų ir turinčių psichikos anomalijų žmonių.

 

Teorinei meninio tyrimo bazei pasirinkti užsienio mokslininkų - psichiatrų-kriminalistų darbai: Cezare Lombrozo Genialumas ir pamišimas (Genio e follia, 1864) ir Michailo Vinogradovo Biologija ir sociumas (Биология и социум,1982).

 

 

Meninio tyrimo  tikslas – išanalizuoti sąveiką tarp ideologijos ir jausmų ir nustatyti veiksnius, turėjusius įtakos menininko-budelio reiškinio atsiradimui SSRS Valstybės saugumo komiteto darbuotojų gretose.

Tikslui įgyvendinti keliami šie uždaviniai:

• remiantis sukaupta medžiaga, bandysiu atsakyti į iškilusį klausimą, ar saugumiečių kūrybą tai individo psichologinės gynybos mechanizmų rūšis, apsauganti nuo psicho-trauminių poveikių, kylančių iš saugumiečių darbo specifikos

 

 

Bendras budelio – menininko nepakaltinamumo fenomeno aprašymas; ideologija, jos mechanizmai ir sąveika su jausmais; darbo chronologija apima Sovietų Sąjungos laikotarpį (nuo 1917m. iki 1991m.).

Tyrimo objektas

Tyrimo objektais tapo saugumiečių kūrybą, ir su tuo susijęs  mokslinių tyrimų laukas: Sovietų Sąjungos oficialioji ideologija ir Sovietų Valstybės saugumo komiteto darbuotojų jausmai.

 

Reikšminiai žodžiai:

Budelis-menininkas, ideologija, jausmai, įsijautimas, psichikos deformacija, ideologiniai mechanizmai, ideologinis “antkaklis”, elgesio kontrastingumas, saugumiečiai, socialinė kryptis, Dzeržinskis, Andropovas

 

 

Tyrimui naudoju:

- Čezare Lombrozo mokslinį darbą "Genialumas ir pamišimas" ("Genio E Follia)

-KGB archyviniai dokumentai

- KGB-FSB istoriko A.Plehanovo  darbas

- Istorikes Dzh.Fedor ("Čekistų tradicijos") darbą

- gydytojo psichiatro-kriminalisto Michailo Vinogradovo darbas

- Ir pačių saugumiečių kūrybą(eilėraščius, romanus, ir t.t.) 

- vaizdo pokalbis su psichologu