Empatija (gr. εμπάθεια 'stipri aistra, įsijautimas') yra gebėjimas įsijausti į kito

padėtį, emocinę būseną, tiesiogiai suprasti kito jausmus; altruizmo pagrindas.

Empatija susijusi su savivoka, savo jausmų pažinimu, vėliau savistabos rezultatus

pritaikant bendravime su kitais. Žmogaus emocijos siejamos su mąstymu, įsitikinimais

bei troškimais, todėl empatija pasižymintys žmonės paprastai gali tiksliau apibūdinti

kito žmogaus minčių kryptį ir nusiteikimą (nuotaiką).
 

Empatija nėra įgimta, ją reikia išugdyti.
 

Empatijos priešingybė – egocentriškumas.

 

Empatijos fazės

 

• I – oji empatijos fazė – supratimas. Šioje fazėje atpažįstama ir identifikuojama kito asmens emocinė būsena. Identifikuoti emocijas nėra lengva dėl to, kad jos paprastai esti mišrios.
  
   

• II-oji empatijos fazė – jausmo išgyvenimas. Šioje fazėje išgyvenamas jausmas, kuris tuo momentu yra apėmęs kitą asmenį.
  
   

• III-oji empatijos fazė – jausmo perdavimas. Šioje fazėje atpažintas ir išgyvenamas jausmas yra išreiškiamas įvairiomis formomis ir būdais.

Įsijautimas | EMPATIJA

Empatija ideologijoje negalima be materialinių  įtakos svirčių. Tokie daiktai, kurių pagalba įgaunamas žmogaus lojalumas ir paklusnumas, gali vadintis - IDEOLOGINIAIS ANTKAKLIAIS. Ideologinio antkaklio funkcija- suteikti dėmesio tam žmogui įspūdį, įvertinant jį, o žmogus, savo ruožtu, už tai tarnauja sistemai.

Bet kokia ideologija (politinė, religinė) turi savo ideologinius atkaklius. Jų veikimo principai labai panašus.Ir visi jie suteikia žmogui empatijos jausmą. Bet įsijautimas reikalauja ideologijos "žaidimo" taisyklių, be jų žinojimo -  ideologinio antkaklio funkcionavimas neįmanomas.

Pieš jus vienas mechanizmas , kurį naudojo Šri Činmoi sektos lyderis.  Nežinant kaip jis veikia- mes negalėsim įsijausti. Tai meditacijos mechanizmas "juodas taškas". Šitas mechanizmas skatina psichinius sutrikimus ir yra uždraustas.
 Veikimas gan įdomus: sienoje piešiamas didelis juodas taškas, atsisėsti reikia priešais jį.
 Medituojantis pirma turi įsivaizduoti kad taškas- tai guru, kuris žiūri į jį. Paskui , jis turi įsivaizduoti, kad jis ir yra tas taškas. Ir galiausiai - susitapatinus su guru, pažiūrėti į save guru akimis. Skaitosi kad sutelkiant dėmesį viename taške galima pasiekti vieningos būties su guru.

 

 

Panašus eksperimentai su savo sąmone gali atvesti iki to, kad "aš" bus išstumtas m ir psichika tiesiog skils į dvi dalis.

Didelį interesą kelia artefaktai, kurie atsiranda nuo įsijautimo į ideologiją